- nepabaigiama
- nepabai̇̃giamas, nepabaigiamà bdv. Nepabaigiami̇̀ darbai̇̃, giñčai.
.
.
pasaka — pãsaka sf. (1) K, pasakà (3b) 1. SD8, R, Grv, Pb pasakojamasis fantastinis kūrinys apie nebūtus dalykus: Ilgus šimtmečius pasakos plito iš lūpų į lūpas, ėjo iš kartos į kartą vien gyvu žodžiu LTsIII5. Pats ryškiausias pasakos bruožas yra… … Dictionary of the Lithuanian Language
nepabaigiamas — nepabai̇̃giamas, nepabaigiamà bdv. Nepabaigiami̇̀ darbai̇̃, giñčai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nepabaigiamas — nepabaĩgiamas, à adj. (3b) DŽ begalinis, nenutrūkstamas: Nepabaigiamà kelionė NdŽ. nepabaigiamaĩ adv. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
nuobodinis — 1 nuobodinis sm. (1), nuobodinỹs (34a) nuobodis, nuobodulys: Toks nuobodinis užėjo, kad nė kur dėtis Grž. Tamstai vienam irgi nuobodinys Lnkv. ◊ nuobodinio pãsaka vis iš naujo kartojama, nepabaigiama, nuobodulį kelianti kalba: Iš čia, rasit,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuobodinis — 2 nuobodinis, ė adj. (1) keliantis nuobodulį, nuobodus: Nuobodinis žmogus Pl. ◊ nuobodinė pãsaka Pl vis iš naujo kartojama, nepabaigiama kalba, nuobodulį keliantis pasakojimas: Tą patį ir tą patį [šneka] – kaip nuobodinėj pãsakoj Sb … Dictionary of the Lithuanian Language
nuverti — nuverti, nùveria, nuvėrė tr. Rtr, NdŽ 1. perverti, perskrosti: Aš kai bėgau, in šaką nuvėriau ir razplėšiau visą kaktą Aps. Širdį jam taip suskaudėjo, kad net susiraukė senis, lyg iešmu jį kas nuvėrė NdŽ. To tik ir lauk, kad nakčia tave už kaklo … Dictionary of the Lithuanian Language
pabaigti — pabaĩgti, ia, pàbaigė 1. tr., intr. ką padaryti, privaryti, prieiti iki galo: Pàbaigiau valgyti (visiškai pavalgiau) Pn. Pabaigė amžių prie jų BsPIV34. Strošnos balos – nepabaĩgiamos! Ds. Veizdėkig, kaip toli sunkesnė kančia niekad… … Dictionary of the Lithuanian Language
pampryti — pam̃pryti, ija, ijo tr., intr. ilgai kalbėti, plepėti: Kaip pradėjo pam̃pryti, tai ir varo Kp. Pam̃prija be jokios perstogės tą savo nepabaigiamą pamokslą Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
suskaitytinis — suskaitytinis, ė adj. (1) kuris suskaičiuojamas: Skaičių aibė gali būti baigtinė ar nepabaigiama, pastaruoju atveju suskaitytinė ar nesuskaitytinė EncVIII712 … Dictionary of the Lithuanian Language
vienoduma — vienodumà sf. (34a) žr. vienodumas 3: Ir gamtos esama nepabaigiama vienoduma nutįsusios I.Šein … Dictionary of the Lithuanian Language